- prieštaringumas
- prieštaringùmas sm. (2) 1. → prieštaringas 2: Vidinis daiktų prieštaringùmas DŽ1. Rašytoja vaizduoja žmogų, nuolat besikeičiantį, augantį, kupiną prieštaringumų rš. Gyvenimas eina į priekį prieštaringumais rš. 2. interesų priešingumas: Aš atsidėjęs įrodinėjau stambiųjų ūkininkų (buožių) ir darbininkų reikalų prieštaringumą ir stambiųjų ūkininkų nerevoliucingumą (sov.) rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.